Tekstilinė architektūra

TEKSTILINĖ ARCHITEKTŪRA

Tekstilinė architektūra – tai savita architektūros kryptis, prilygstanti tokioms istorinėms kryptims kaip gotika ar barokas, tačiau išsiskirianti savo šiuolaikiškumu ir lankstumu. Pagrindinė jos statybinė medžiaga – tentas, kuris šiandien jau yra tapęs pilnateisiu statybos elementu, lygiaverčiu tradiciniams medžiui, akmeniui, metalui ar stiklui.

Tekstilinės architektūros pritaikomumas stebėtinai platus: nuo nedidelių vasaros restoranų, pavėsinių ir lauko scenų iki įspūdingų stadionų ar aerouostų stogų konstrukcijų. Ypač žavi lauko kavinių pavėsinės, kurių išvaizda dažnai primena elegantiškų laivų bures, lengvai plevenančias vėjyje. Šis panašumas į bures ne tik suteikia estetinį grožį, bet ir funkcinį pranašumą – tokios konstrukcijos puikiai prisitaiko prie oro sąlygų, išlaiko formą ir sukuria jaukią, romantišką atmosferą, tarsi kviesdamos lankytojus pasimėgauti atostogų nuotaika miesto širdyje.

 

Privalumai:
▪ Individualumas;
▪ Harmonija su aplinka;
▪ Prabangus ir lengvas statinio vaizdas;
▪ Pralaidumas šviesai;
▪ Ilgaamžiškumas.

 

Panaudojimas:

▪ Lauko kavinės;
▪ Pavėsinės ir skėčiai;
▪ Pastatų apipavidalinimas ir pastogės;
▪ Aplinkos akcentai;
▪ Stadionų, oro uostų, ar amfiteatrų stogai.